KELIAI Į AUTONOMIJĄ
Kelias atsiranda pasirinkus kryptį. Norint jį tiesti reikia, kad persiklotų asmeninis pasirinkimas, kolektyvinis veiksmas ir nuo žmogaus nepriklausančios (struktūrinės, istorinės, ekologinės) sąlygos. Mums tenka ne tik mūsų tiesti keliai. Vienus tiesiame drauge su kitais, kitus, atsiradusius anksčiau, paveldime. Kaip klasė nėra statiška, abstrakti pereinamoji forma, taip ir keliai, kuriais einama siekiant ją artikuliuoti, nėra autonomiški individų sukilimai prieš kapitalą – į autonomiją, kaip ir į kovą už ją ar dėl jos, veda gausybė skirtingų kelių. Nuo pat jos atsiradimo XX a. 8-ajame dešimtmetyje autonomistinė tradicija – politinis eksperimentas, mėginantis kurti prieš kapitalizmą nukreiptą autonomiją paties kapitalizmo viduje – buvo itin marga. Pradėjusi nuo proletariato autonomijos klausimo, vėliau ji šakojosi ir išbandė įvairius kelius. Sekdami dekolonizacijos autonomizmu ir feministiniu autonomizmu teigiame, kad autonomijos išsišakojimus ir skirtumus reikia priimti svetingai. Regime ne vieną, o gausybę kelių. Jų gausa reiškia ne tik besipriešinančių subjektų (formų, kuriomis atsisakome būti kapitalo subjektais) gausą, bet ir geografijos, ekologijos bei laikiškumo, kurie tarpininkauja savasties išraiškoms, įvairovę.
Keliai į autonomiją atsirado 2020-aisiais, kai mėginome juos apmąstyti susirinkimuose, diskusijose ir skaitymo grupėse, tai vyko Rytų Europoje, posocialistinėje Lietuvoje. Juk mes irgi prasidedame Rytuose. Ši aplinkybė neišvengiamai formuoja mūsų kelią į autonomiją. Mes, valstybinio socializmo eksperimentų, katastrofų ir pogrindinių galimybių paveldėtojai, žengiame į ateitį, kurią nusako ne tik jos autostrados, atominės elektrinės, karai ir imperialistinė istoriografija, bet ir gausybė kelių į autonomiją, pasipriešinimą ir maištą, nutiestų tiek šioje ateityje, tiek priešais ją. Keliai į autonomiją – tai paralelinės Rytų autonomizmo istorijos archeologiniai kasinėjimai. Tai besimezgąs dialogas tarp aktyvistų iš Rytų ir pasaulinio autonomistų judėjimo. Čia taip pat pažeriama šiek tiek kritikos šiuolaikinei autonomizmo teorijai. Knygoje aptiksite ir fragmentišką žodynėlį, kuriame paaiškintos svarbiausios sąvokos. Jis, viena vertus, gali pasitarnauti kaip Ariadnės siūlas – nuoroda į jungtis ir panašumus tarp labai aiškių skirtumų, – kita vertus, gali būti panaudotas ir kaip įrankis, padėsiantis mums tiesti būsimus kelius, drąsiai pasitikti būsimus nuotykius ir iššūkius.
Sudarytojai: Noah Brehmer and Vaida Stepanovaite (asist.)
Leidėjai: Minor Compositions / Autonomedia and Lost Property
Išleista: 2022 rugpjūtis
Formatas: Knyga plonu viršeliu
Dydis: 115x175mm
Puslapių skaičius: 267
Viršelio ir maketo dizainas: Gailė Pranckūnaitė
Kelias atsiranda pasirinkus kryptį. Norint jį tiesti reikia, kad persiklotų asmeninis pasirinkimas, kolektyvinis veiksmas ir nuo žmogaus nepriklausančios (struktūrinės, istorinės, ekologinės) sąlygos. Mums tenka ne tik mūsų tiesti keliai. Vienus tiesiame drauge su kitais, kitus, atsiradusius anksčiau, paveldime. Kaip klasė nėra statiška, abstrakti pereinamoji forma, taip ir keliai, kuriais einama siekiant ją artikuliuoti, nėra autonomiški individų sukilimai prieš kapitalą – į autonomiją, kaip ir į kovą už ją ar dėl jos, veda gausybė skirtingų kelių. Nuo pat jos atsiradimo XX a. 8-ajame dešimtmetyje autonomistinė tradicija – politinis eksperimentas, mėginantis kurti prieš kapitalizmą nukreiptą autonomiją paties kapitalizmo viduje – buvo itin marga. Pradėjusi nuo proletariato autonomijos klausimo, vėliau ji šakojosi ir išbandė įvairius kelius. Sekdami dekolonizacijos autonomizmu ir feministiniu autonomizmu teigiame, kad autonomijos išsišakojimus ir skirtumus reikia priimti svetingai. Regime ne vieną, o gausybę kelių. Jų gausa reiškia ne tik besipriešinančių subjektų (formų, kuriomis atsisakome būti kapitalo subjektais) gausą, bet ir geografijos, ekologijos bei laikiškumo, kurie tarpininkauja savasties išraiškoms, įvairovę.
Keliai į autonomiją atsirado 2020-aisiais, kai mėginome juos apmąstyti susirinkimuose, diskusijose ir skaitymo grupėse, tai vyko Rytų Europoje, posocialistinėje Lietuvoje. Juk mes irgi prasidedame Rytuose. Ši aplinkybė neišvengiamai formuoja mūsų kelią į autonomiją. Mes, valstybinio socializmo eksperimentų, katastrofų ir pogrindinių galimybių paveldėtojai, žengiame į ateitį, kurią nusako ne tik jos autostrados, atominės elektrinės, karai ir imperialistinė istoriografija, bet ir gausybė kelių į autonomiją, pasipriešinimą ir maištą, nutiestų tiek šioje ateityje, tiek priešais ją. Keliai į autonomiją – tai paralelinės Rytų autonomizmo istorijos archeologiniai kasinėjimai. Tai besimezgąs dialogas tarp aktyvistų iš Rytų ir pasaulinio autonomistų judėjimo. Čia taip pat pažeriama šiek tiek kritikos šiuolaikinei autonomizmo teorijai. Knygoje aptiksite ir fragmentišką žodynėlį, kuriame paaiškintos svarbiausios sąvokos. Jis, viena vertus, gali pasitarnauti kaip Ariadnės siūlas – nuoroda į jungtis ir panašumus tarp labai aiškių skirtumų, – kita vertus, gali būti panaudotas ir kaip įrankis, padėsiantis mums tiesti būsimus kelius, drąsiai pasitikti būsimus nuotykius ir iššūkius.
Sudarytojai: Noah Brehmer and Vaida Stepanovaite (asist.)
Leidėjai: Minor Compositions / Autonomedia and Lost Property
Išleista: 2022 rugpjūtis
Formatas: Knyga plonu viršeliu
Dydis: 115x175mm
Puslapių skaičius: 267
Viršelio ir maketo dizainas: Gailė Pranckūnaitė
TURINYS
Įžanga
„Jie tai vadina kūryba, mes tai vadiname išnaudojimu!“
Jugoslavijos socializmo palikimas ir klasinis autonomijos pobūdis
Mokymasis nedirbti
Stevphen Shukaitis
Socializmas be valstybės
Įžanga
Noah Brehmer
„Jie tai vadina kūryba, mes tai vadiname išnaudojimu!“
Jugoslavijos socializmo palikimas ir klasinis autonomijos pobūdis
Katja Praznik
Mokymasis nedirbti
Stevphen Shukaitis
Profsąjungos, įvairios taktikos, nesiliaujanti kova: kalba kultūros
darbuotojai
Marina Vishmidt, Roberto Mozzachiodi, Paweł Nowożycki, Agnė Bagdžiūnaitė, Emilija Švobaitė, and Vaida Stepanovaitė
Pratarmė
lietuviškajam Edwardo Abramowskio Socializmo be valstybės vertimui
Bartłomiej Błesznowski
Socializmas be valstybės
Edward Abramowski
Autonomistinės politikos Baltijos šalyse beieškant:
sutraukyta istorija, slidžios sampratos ir pilnas autobusas vokiečių
Airi Triisberg and Tomas Marcinkevičius
Mes, pasaulių paveldėtojai: susirašinėjimas apie
autonomiją, erdvę ir infrastruktūrą
Ayreen Anastas, Rene Gabri, Arnoldas Stramskas, and Noah Brehmer
Leksikonas
Bibliografija
KUR GALITE RASTI ŠIĄ KNYGĄ?
Tarptautiniai skaitytojai:
Minor Compositions/Autonomedia (JK/JAV)
Regioniniai skaitytojai:
TBA
Tarptautiniai skaitytojai:
Minor Compositions/Autonomedia (JK/JAV)
Regioniniai skaitytojai:
TBA
